užkabinti

užkabinti
užkabìnti tr. 1. uždžiauti, pakabinti, užkarti: Abiem rankom ant ausų užkabino akinius P.Cvir. Antanas tylėdamas užkabino ant gubos dalgį su grėbleliu J.Balt. Užkabina ant kaklo aukso lenciūgą S.Stan. Užkabink sruogas ant tvoros Skr. | refl. tr., intr.: Vieną dieną užsikabino brolis šautuvą ir išėjo į mišką medžioti S.Nėr. Ji pasidabinus užsikabino kurbelį ant rankos LC1883,2. Šit kažkas už karties galo užsikabino rš. | Kokį ryzą užsikabinu (užsivelku), ir gerai Ėr. 2. užleisti kablį, ušdaryti: Uošvė žento nepažino, vartus užkabìno JV148. | Užkabìnk (pakinkyk) arklį ir parvežk tuos žabus Ėr. | refl. tr.: Vakarais ji užsikabindavo duris dideliu kabliu J.Balt. 3. užkliudyti: Gi jautis kad užkabìno avelę su ragu, tuoj visi dūbliai išėjo Pkr. Kai užkabìno per akis nagom – sakiau, ir akis iškabiñs Trgn. Už klingės užkabìno skverną Brž. Važiuodamas užkabino mano vežimą ir nulaužė drangą Lš. | refl. tr., intr.: Akys mūsų nenorom ažuklius, ažsikabiñs ... kur nor BM60. Aš čia turiu vieną vietą užsikabinęs (įsižiūrėjęs merginą) Vlkv. 4. refl. paimti strigtą (meškeriojant): Meškeriojant kai ažsikabino šapalas, tai tik iškėliau Ml. 5. refl. prk. išlikti: Šiemet užsikabino visur rugiai (nežuvo, užaugo) Rm. Kai avižos prapuola, tai vikai užsikabìna (apie mišinį) Ėr. Du žąsyčiai užsikabino, o trys padvėsė Lkž. Užsikabináu dar, nemiriau Šts. 6. paliesti, palytėti: Yra mėsos privirta, ale niekas neužkabìna, visi žiūria į pieną Jrb. Aš adatos svetimos neužkabinu Šts. Neužkabinkiat, vaikai, to dėdės daiktų, o jis pradės jumis mušti Žgč. | prk.: Jau ir plaučiai [ligos] užkabinti Užp. 7. užkibinti, priekabių ieškoti: Anas mane ažkabino OG334. Aš niekam bloga nedarau ir nesibaru, jei kas mane neužkabina Sz. Makaucką tik užkabýk, tada jis papasakos daug Klvr. Pabaidytas bėga, bet užkabintas ginas ne juokais Blv. ^ Geriau šunį paerzinti, negu piktą bobą užkabinti rš. 8. refl. užlipti, užsirepečkoti: [Zuikutis] su pirmutinioms kojoms ant kelių užsikabino ir galvą vis aukštyn kėlė BsPI50. 9. prk. pradėti: Žiobrė lengvai atleido atvarslus, arkliai užkabino šuolį (pradėjo šuoliu bėgti) I.Simon. Tu, Jokūbai, sakyk, kiek turi metų? – Devintą dešimtį užkabinau rš. \ kabinti; antkabinti; apkabinti; atkabinti; įkabinti; iškabinti; nukabinti; pakabinti; perkabinti; prakabinti; prikabinti; sukabinti; užkabinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • užkabinti — užkabi̇̀nti vksm. Svẽčias nusi̇̀ėmė kepùrę ir užkabi̇̀no ant kãblio …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antkabinti — antkabìnti (dial.) 1. žr. užkabinti 1: Katilas antkabintas valgiui virti S.Dauk. | prk.: Kad aš tūkstantį antkabinsiu ant nosies, gaus vyrą, kad muno duktė ir kumpnosė Šts. | refl. tr.: Eina virves ančsikabinęs Užv. 2. refl. žr. užkabinti 8… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kabeklis — kabẽklis sm. (2) J.Jabl, J 1. kablys kam nors užkabinti ar prikabinti: Kabẽklį (kablį durims užkabinti) užkabinau ir nuėjau gulti Skr. Sukabino naščių kabeklius rš. Kabẽklis šienuo priveržti Tv. ║ kablys su ilgu kotu, kobinys: Su savo gelžies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kaboklis — kabõklis sm. (2) 1. BŽ220 kablys su kilpa (durims užkabinti): Užkabus ant 2 kabõklių užkabinti J. 2. brauktuvo kablys (peilis): Pusiaužniugą saują linų turi ana, o brauktuvai kerta kabõkliais J …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kobinys — kobinỹs sm. (3b) 1. kartis su kabliu kibirui užkabinti, vandenį semiant: Kol prisikasė prie vandens, kol iškėlė taip giliai su kobiniu Žem. Anų šulinė be svirties: su kobiniu sema vandenį Žr. Gaspadorius, ant kõbinio užsikabinęs viedrą, vandenį …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lūpa — sf. (1) 1. SD234, R, K vienas iš dviejų burnos kraštų: Viršutinė ir apatinė lūpa rš. Tos lūpos kaip dambros J. Lūpos nupuško popuškėmis J. Nuo vėjo lūpos suskilo Dkš. Ir lūpos nuskaro par taboko rūkymą Lk. Pabalusiom lūpom ir drebančia širdimi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakabinti — pakabìnti tr. 1. SD399 padėti, kad kabėtų, pasverti, pakarti: Mėsą pakabino ant klėties Žem. Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės Tat. Pakabyk į lingę lopšį Skr. Pakabink pantį kur aukštai, kad vaikai nepasiektų Dkš. Nusisamdė sau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkabinimas — užkabìnimas sm. (1) 1. → užkabinti 2: Čia bus sunkus užkabìnimas [durų kablio] Rm. 2. refl. → užkabinti 8 (refl.): Ieškau kaip skęstantis jūroje kokio nors užsikabinimo rš. 3. kablio užlenktas galas, užlenkimas: Nulaužė klėties užkabìnimą Ds.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkarti — 1 užkarti, ùžkaria, užkorė 1. tr. užkabinti; uždžiauti: Kailinius ant karties užkorė Ėr. Idant užkartų girnų pusę ant kaklo jo DP516. | refl.: Buvo jau suvisu benukrimtąs, bet dar kažin kaip užsikorė už atbrailų Plt. 2. tr. kabinant uždengti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užmesti — užmèsti, ùžmeta, ùžmetė 1. tr. Šv, Krok, Mrj metant užsviesti ant ko: Vaikas grėblį ant stogo užmetė Ėr. Ùžmečiau klėty ant užlų lazdą: kai reiks, pasiimsiu Jnšk. Didelė banga kaip kalnas pagavusi užmetė mane ant kranto J.Balč. ^ Ko prieš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”